Nors šiomis dienomis atvirai ir drąsiai dalijamasi nėštumo ar kitomis asmeninėmis istorijomis, menopauzė vis dar išlieka tema tabu. Su šiuo moters gyvenimo etapu susiję ir nemažai mitų. Vienas pagrindinių – kad tai kančios metas, ir visos moterys turi tai iškęsti, nes ir draugei taip buvo, ir mamai, ir močiutei, tačiau dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria. Dar vienas mitas, kad menopauzės metu reikia susitaikyti su bloga savijauta, įvairiomis sveikatos problemomis ir save apriboti. Visas problemas galima suvaldyti, o menopauzė neturėtų uždaryti moters namie. Atvirkščiai, tai metas, kada galima mėgautis gyvenimu. Nebereikia baimintis neplanuoto nėštumo, nebevargina mėnesinės, galima mėgautis gyvenimu, mėgstama veikla ir jaustis gerai, nes varginančius simptomus galima įveikti. Džiugu, kad menopauzę išgyvenančios moterys, anksčiau šio gyvenimo periodo tarytum gėdijęsi, vis dažniau atranda ir jo teikiamus privalumus.
Išgyvenančioms menopauzę moterims daugiau dėmesio reikia skirti gyvenimo būdui, mitybai, daugiau sportuoti, papildomai vartoti šiuo metu reikalingų vitaminų ir mineralų, atsisakyti žalingų įpročių. Tai turėtų sušvelninti menopauzės simptomus.
Esminis patarimas – į menopauzę (kaip ir į visa kita gyvenime) reikėtų žiūrėti pozityviai. Juk menopauzė tai normalus kiekvienos moters fiziologinis procesas, kai išnyksta mėnesinės ir sumažėja hormono estrogeno gamyba. Menopauzės pradžia dažniausiai būna nulemta genetiškai. Bet lietuvių moterų vidurkis yra 51-52 metai. Dar prieš menopauzę daugumai moterų pasireiškia įvairūs, su hormonų svyravimais susiję simptomai – nuotaikų kaita, irzlumas, miego sutrikimai, karščio bangos, su tuo susijęs prakaitavimas, svorio prieaugis.
Kaip pagerinti savijautą ir susidraugauti su šiuo natūraliu moters gyvenimo etapu?
Jei norite menopauzės laikotarpiu jaustis geriau, svarbu klausyti savo kūno. Tik reikia tinkamai pasiruošti ir žinoti kaip reaguoti į jo siunčiamus signalus. Štai keli pasiūlymai, kurie padės pajausti palengvėjimą.
Reguliariai mankštinkitės. Mankšta gali padėti sušvelninti kai kuriuos dažniausiai pasitaikančius menopauzės simptomus: svorio padidėjimą, nuotaikų kaitą bei nuovargį. Per dieną bent 30 minučių skirkite pasivaikščiojimui ar pasivažinėjimui dviračiu gryname ore.
Galite naudoti eterinius aliejus, kurie naudingi menopauzės simptomams palengvinti. Kvapui paskleisti galite naudoti difuzorių, o taip pat tai padės gaivai patalpoje palaikyti.
Pakoreguokite savo mitybą. Labai svarbu, jog mityba būtų subalansuota ir pilnavertė. Reikėtų nepamiršti, jog tiek emocinė, tiek ir fizinė savijauta tampriai susijusi su žarnynu. Tad jei žarnynas bus užterštas ir valgysite netinkamą maistą – daug angliavandenių bei cukraus, bet mažai skaidulų bei daržovių, nieks negelbės.
Būtinai į savo mitybą įtraukite geruosius riebalus, kurių gausu avokaduose, riešutuose, riebioje žuvyje, alyvuogių aliejuje. Taip pat praturtinkite racioną antioksidantais, kurių yra uogose, vaisiuose bei daržovėse. Venkite rafinuotų angliavandenių ir miltinių patiekalų. Žinoma, visiškai neišbraukite angliavandenių – jūsų mityboje turėtų būti gerųjų angliavandenių – kruopų, ankštinių produktų, geros mėsos, bet su saiku. Vieną produktą būtinai reikėtų išbraukti iš valgiaraščio – tai cukrus ir daug jo turintys produktai. Per didelis cukraus vartojimas kelia ligų riziką ir greitina senėjimą. Išbandykite naujus sveikesnius receptus ir įsitikinsite, jog sveika mityba gali būti skani, soti ir naudinga.
Kiekviena moteris turės asmeninę menopauzės patirtį, todėl nėra vieno atsakymo tinkančio visoms. Tačiau būtina atminti, kad kūno siunčiamus signalus (jaučiamus simptomus) galima valdyti.
Tam, kad su menopauze susidraugauti būtų dar lengviau, Jungtinės Karalystės kompanija „Vitabiotics“ sukūrė specialiai šiam laikotarpiui pritaikytus efektyvius bioaktyviųjų medžiagų kompleksus – MENOPACE ir MENOPACE PLUS. Tai subalansuoti deriniai, kurie kompleksiškai papildo moters organizmą tomis medžiagomis, kurios ypač aktualios menopauzės periodu. Svarbu suprasti, kad organizmas yra sudėtinga sistema, kurio sklandžiai veiklai reikia įvairių elementų. Todėl jei mityba nevisavertė, naivu tikėtis, kad trūksta tik tam tikro vitamino ar mineralo. Nepilnavertiškai maitinantis dažniausiai trūksta gerokai daugiau medžiagų, todėl rekomenduotina ne padrikas pavienių medžiagų naudojimas, o būtent tai sričiai subalansuoto, saugaus derinio pasirinkimas.
