Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ligos kasmet nusineša 17 mln. gyvybių ir tai sudaro trečdalį visų pasaulio žmonių mirčių. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Maždaug 54 procentų Lietuvos gyventojų serga ir miršta būtent nuo šių ligų. Jų atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.
Sveikatos srities specialistai tvirtina, kad net 80% šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą. Tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad mūsų valgymo įpročiai yra itin palankūs širdies ir kraujagyslių ligoms plisti. Pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje žmonės kur kas rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, nes valgė labai daug daržovių, kuriose gausu antioksidantų – būtent didelis žalumynų kiekis padėjo išvengti riebalų oksidavimosi. Dabar Lietuvos gyventojai nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną. Tai reiškia, kad mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų.
Kas dažniausiai susiduria su širdies negalavimais?
Jaunesniame amžiuje širdies ligos dažniau užklumpa vyrus, tačiau menopauzės metu moterims šių ligų rizika stipriai išauga ir susilygina su vyrais. Dabartinis gyvenimo būdas, streso gausa turi įtakos širdies ligų jaunėjimui. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusio amžiaus žmones, dabar tai dažnai nutinka sulaukus 40-ies ar net 30-ies.
Kokia mityba ir produktai naudingiausi širdžiai?
Plačiai žinoma, jog širdies veiklai itin naudinga Viduržemio jūros dieta, kurios mitybos pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai, žuvis, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus. Kad ir negyvename Viduržemio regione, tačiau ir savo šalyje turime produktų, kurie teigiamai veikia širdies sveikatą.
Labai svarbūs širdžiai ir bendrai sveikatai yra antioksidantai, kurių gausu daržovėse, vaisiuose. Daugelis žino, kad širdį palankiai veikia omega-3 riebiosios rūgštys, tačiau kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai nedaug suvalgo riebių žuvų ar kitų šių rūgščių gausių produktų. Kardiologai pataria bent du kartus per savaitę ragauti žuvies patiekalų, o bent kartą – riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos, upėtakio, skumbrės. Jei žuvies nemėgstate, kitas puikus omega-3 rūgščių šaltinis yra linų sėmenų aliejus. Kartu su rupia duona, ankštinėmis daržovėmis ir riešutais galime gauti širdies veiklą palaikančio vitamino B1. Nereikėtų pamiršti, kad kraujagyslėms ir širdžiai naudinga daržovė yra česnakas.
Kadangi nuo seno Lietuvos gyventojai valgo riebiai ir mėgsta mėsą, valgiaraštyje trūksta ir augalinės kilmės riebalų – sterolių. Sterolių šaltinis – alyvuogių aliejus, tai naudingas produktas, nes jame gausu ir kitokių antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų.
Yra žinoma, kad žmogaus organizmas kasdien turėtų gauti bent 40 skirtingų maisto medžiagų. Kadangi sunkiai surasime maisto produktų, savo sudėtyje turinčių tiek daug medžiagų, mityba turi būti kuo įvairesnė. Jeigu mitybos neišeina taip lengvai sureguliuoti, ją galima papildyti tinkamais maisto papildais, kurių sudėtyje būtų Viduržemio jūros dietos naudingieji komponentai. Vienas tokių CARDIOACE – augalinės kilmės omega-3, česnakų ekstrakto, kofermento Q10, antioksidantų, vitaminų ir mineralų derinys širdžiai. Tai subalansuotas ir galingas derinys širdies mitybai papildyti.